Tarpininkavau pirkimui. Mano klientai ieškojo buto savo atžalai Vilniuje. Miesto visiškai nepažinojo. Turėjome labai ribotą, nedidelį biudžetą, o lūkestis – butas Vilniaus centre, kuo arčiau būsimos mokymosi įstaigos. Viena smagiausių užduočių man asmeniškai! Realiai įsivertinus galimybes ir apžiūrėjus pirmuosius objektus, gyvai pajutome, kaip stipriai skiriasi tas pats biudžetas Vilniaus centre ir miegamuosiuose rajonuose. Vėlai vakare klientai atsiunčia nuorodą – objektas Naujininkuose, ~25 kv. m butas su patogumais. Nuotraukos estetiškos. Sako: IMAM ŠITĄ! Sakau: jūs jo neimsit 😊 Derinamės, kaip greičiausiai jie gali atvykti į Vilnių apžiūrai. Derinu su pardavėju, kad neparduotų anksčiau nei mes apžiūrėsime. Atvyksta. Tuo pačiu prijungiu dar kelių objektų apžiūras – nuo jų ir pradedame. Paskutinis – tas jų „perkame nežiūrėję“. Jau atvykus prie namo matau, kad mano ekipažo pirkėjų veidai nebetrykšta tuo pirminiu entuziazmu. Apžiūrėjome – nepirkome.

Montevidėjuje objektus žemėlapyje prieš nuvykstant irgi apžiūrinėjome nemažai. Bet ko negalėjome žinoti, kol nenuvykome realiai į vietą: • Miesto centras, senamiestis. Nuostabi kolonijinė architektūra, pėsčiųjų alėjos, paminklai ir… narkomanai bei benamiai su miegmaišiais ir palapinėmis. Prastesnis gatvių apšvietimas. Pirmi aukštai – komerciniai, pirmas ir kartais antras aukštas su grotomis. Saulei nusileidus viskas uždaroma ir tampa visiškai nejauku vaikščioti. • Antra juosta nuo centro. Jau labiau miegamasis rajonas, bet kai miestas turi ~2 mln. gyventojų, jis niekada nemiega visiškai. Atrodytų – dar viena eilinė gatvė, mažiau komercinių patalpų, fasadai tvarkingi, viskas lyg ir gerai. Tačiau yra tradicinė šventė – panaši į mūsų Užgavėnes. Kelių kilometrų gatvė uždaroma paradui. Sankryžose įrengiamos tribūnos, ant šaligatvių išstatomos kėdės, užblokuojami visi kvartalai tame ruože. Karnavalas įspūdingas – šokių mokyklos su savo būgnininkų armijomis (vienoje mokykloje gali būti vien būgnininkų apie šimtą!). Su viešaisiais tualetais – situacija „so so“. Jie kaip ir yra, bet realybėje vyrai jais nelabai naudojasi. Gretimose gatvėse įsikuria maisto kioskai ir vagonėliai. Beje – iš to galima papildomai užsidirbti. Karnavalo metu nuomojami balkonai, terasos ir net stogai Isla de Flores gatvėje Isla de Flores. • Sakysite – imam dar toliau nuo centro. Į kairę ar į dešinę? Kiek toliau į „kairę“ – jau nebe „mūsų Naujamiestis“, o labiau Naujininkai ar Kirtimai. O jeigu į dešinę – jau prestižinis miegamasis rajonas.

Kiekvienas miestas turi savo specifiką, savo tempą, savo tradicijas. Kelių dienų ar net savaitės neužtenka jų pamatyti. Galite pagyventi ir kelis mėnesius. Bet štai, kaip ir Tenerifėje – galvojate, kad bananų plantacija yra gražus vaizdas. O kad metuose yra pora mėnesių, kai ji tręšiama ir aromatai stipriai riečia nosį – apie tai nepagalvojate. Mano patarimas – ieškoti vietinių NT agentų. Kalbėtis ir klausinėti. Ne viską agentai iš karto „dės ant stalo“, kad jūsų neišgąsdintų. Bet paklausus – nemeluos. Galvokite klausimus ir kuo daugiau. Arba pasikvieskite mane kartu – man klausimų visada kyla :) Gerų ir pelningų jums sandorių. Ernesta Ga, 2026